Family Subtree Diagram : Kaunas
PLEASE NOTE: If you do not see a GRAPHIC IMAGE of a family tree here but are seeing this text instead then it is most probably because the web server is not correctly configured to serve svg pages correctly. see http://developer.mozilla.org/en/docs/SVG:Server_Configuration for information on how to correctly configure a web server for svg files.
?
Parent
Parent
Parent
Parent
Biological Child
Biological Child
Biological Child
Biological Child
Biological Child
Parent
Parent
Parent
Parent
Parent
Parent
Parent
Parent
Parent
Parent
Biological Child
Parent
Parent
Biological Child
Parent
Parent
Biological Child
Parent
Parent
Biological Child
Biological Child
Parent
Parent
Parent
Parent
Murinų km. / santuoka 1931 10 06
(five children)
Murinų km
Pavasijai
sant 1934 08 20
1931-12-25
(a child)
(a child)
(a child)
Liepalotų km
(two children)
Kybartai, Šiaudinės k.
1933-05-21
28 Apr 1906 - 18 Apr 1978
Marija
(Marijona)
Bunikytė
71
71
Kilusi iš Bliukiškių
16 Sep 1902 - 27 Aug 1988
Feliksas
Kaunas
85
85
paveldėjo ūkį. Dirbti padėjo Vincas
1864 - 20 Sep 1929
Antanas
Kaunas
65
65
Murinų kaime turėjo 14ha žemės. Mirė po dviejų savaičių iš sielvarto dėl žmonos mirties
1874 - 8 Sep 1929
Agota
Matusevičiūtė
55
55
Zosė
Kaunaitė
1899 - 7 Dec 1981
Antanas-
Jonas
Kaunas
82
82
Nuo Novos krantų iki Valenčiūnų ir Čikagos
Mokytojui Antanui Jonui Kaunui atminti
Mokytojas Antanas Jonas Kaunas gimė 1899 m. rugsėjo 24 d. Murinų kaime, Būblelių valsčiuje, Naumiesčio parapijoje ir apskrityje. Tėvai buvo ūkininkai, o mokytojo tėvas dar ėjo Murinų kaimo seniūno pareigas. Šeimoje augo penki vaikai – keturi broliai ir sesuo.
Gyvendamas Čikagoje dažnai prisimindavo savo gimtinę prie vingiuotos Novos krantų. Ypač prasmingai savo išgyvenimus netekus tėviškės aprašo „Zanavykijoje“. Šioje knygoje yra ir mokytojo Antano Jono Kauno parašytas skyrius „Atsiminimai, liečią 1911–1922 metų švietimo būklę Zanavykijoje“. Mintimis nuklysta į savo vaikystę: „Kokia tu nepaprastai graži, mano vaikyste. Siekiu tave ranka pagauti ir švelniai priglausti prie savo širdies. Bėgu paskui tave, viską užmiršęs pasaulyje. Negirdžiu nė tėviškės svirties girgždesio, artojo juoko. Atsiduriu savo mintimis Panovio beržyne. Pasidžiaukime, berželi, vaikystės prisiminimais, kuriuos tik sapnuose galiu regėti. Kad nors kartą galėčiau pavaikščioti Panovio lankose. Aš dar sugrįšiu...“.
Pirmoji mokytojo mokykla buvo pas mamą prie ratelio iš maldaknygės. Per dieną tekdavo išmokti pusę puslapio, žinoma, mintinai, o kitą dieną jau nieko vaikiškoje galvelėje nelikdavo. Kitais metais tėvai pasamdė daraktorių Jurgį Girdauską iš gretimo Jurgbūdžių kaimo. Tai jis išmokė būsimą šviesuolį lietuviškai skaityti ir rašyti. Kitą žiemą tėvai pasamdė naują daraktorių Antaną Kulikauską iš Užnemunių kaimo. Naujas mokytojas mokė lietuviškai ir rusiškai.
Mokytojas prisimena ir Kryžiaunas dienas tėviškėje, kurias dabar baigia pamiršti bažnyčia ir žmonės: „Pieš Šeštines per tris dienas rytais visi Murinų kaimo žmonės rinkdavosi į kaimo kapinaites, melsdavosi už mirusius giedodami Visų šventųjų litaniją ir, be to, giedodami lankydavo kaimo kryžius. Tas dienas vadindavo Kryžiaunomis dienomis.
Baigęs mamos mokyklą, pradėjo lankyti Žėglių pradžios mokyklą, įsikūrusią už dviejų kilometrų nuo tėviškės Žvirgždaičių kryptimi. Ją baigė 1914 m.
Tuoj prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Sekmadienį su tėvais Jonukas nuvyko į artimiausią už penkių kilometrų esančią Sintautų bažnyčią. Kunigas, atlaikęs mišias, pasakė graudų pamokslą. Visa Sintautų bažnyčia balsu verkė ir meldėsi, prašė Dievą atitolinti tą baisią karo rykštę. Visur prasidėjo vokiečių tvarka, mokyklose buvo skiriami vokiečių kilmės mokytojai. Tokių mokyklų vengė katalikų vaikai. Vėl prasidėjo daraktorių gadynė. Dabar daraktoriumi tapo jau pats Antanas Jonas Kaunas. Jis mokė Murinų, Žėglių ir Pavasijų kaimų vaikus. Vaikai vėl mokėsi iš maldaknygių, rašomoji lenta buvo kluono durys. Laimei, 1917 m. pradėjo eiti laikraštis „Lietuvos aidas“, kuris mokytojui Kaunui atstojo vadovėlį.
1918 m. mokytojas baigė pedagoginius kursus Kaune ir buvo paskirtas į Valenčiūnų pradžios mokyklą Gelgaudiškio valsčiuje. A. J. Kaunas prisiminė, kad Valenčiūnų mokykla buvo pastatyta po spaudos atgavimo 1910 m. Pirmas šios mokyklos mokytojas buvo Izokaitis, miręs 1914 m., kai jį mobilizavo į rusų armiją. Karo metais Valenčiūnuose buvo įsteigta vokiečių mokykla, kurią lankė vokiečių kilmės vaikai. Jų buvo apie penkiolika. Mokytojavo Ema Šejutė.
Gavęs paskyrimą į Valenčiūnus, mokytojas Kaunas prisistatė tėvų komitetui ir Gelgaudiškio klebonui kun. Būčiui, kuris per sekmadienio mišių pamokslą paskelbė iš sakyklos, kad į Valenčiūnus atkeltas jaunas mokytojas katalikas. Pirmadienį susirinko 120 mokinių, dalis jų buvo vyresni už patį mokytoją (A. J. Kaunui buvo 19 metų). Tuo metu įsteigti keturi skyriai.
1918 m. pabaigoje Gelgaudiškyje po pamaldų bažnyčioje įvyko pirmas viešas mitingas prieš vokiečių tvarką, buvo išrinktas penkių narių parapijos komitetas. Kalbas sakė kun. Mikelkevičius, karininkas Vasiliauskas, Jonas Tamulis. Kalbą apie mokyklų tvarkymą pasakė Valenčiūnų mokyklos mokytojas A. J. Kaunas.
Savo atsiminimuose apie šį kraštą jis rašo, kad 1918 m. prieš pat Kalėdas Gelgaudiškyje po pamaldų turgavietėje įvyko mitingas, kuriame kalbėjo kun. Stasys Mikelkevičius, karininkas Vasiliauskas, viršaitis Šimoliūnas. Visi kalbėtojai ragino jaunus vyrus rašytis savanoriais į Lietuvos kariuomenę, o tuoj po Kalėdų didokas savanorių būrys su karininku Vasiliausku išvyko į Kauną.
Gražias išleistuves mokytojas Kaunas suorganizavo ir Valenčiūnų mokykloje. Buvo pakviesti muzikantai, vyrai atnešė suolų ir klasę pavertė šokių sale. Vakare susirinko aplinkinių kaimų jaunimas, mokytojas pasakė prasmingą kalbą savanoriams, vakarinių kursų mokiniai padeklamavo eilėraščių, padainavo dainų, merginos savanorius papuošė gėlėmis. Atsisveikinimo vakarėlis vyko iki antros valandos nakties.
Valenčiūnuose mokytojas Kaunas dirbo iki 1920 m. rudens, o rugsėjo 15 dieną buvo iškeltas į Vidgirių pradžios mokyklą Plokščių valsčiuje. Jis yra šios mokyklos įkūrėjas.
1944 m. A. J. Kaunas pasitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno Čikagoje. Mokytojo gimtinės, kaip ir viso Murinų kaimo, jau nebėra. Atminimą saugo paminklas su įrašu: „Viešpatie, būk gailestingas Murinų kaimo atminimui. 1997-07-27“. Žymusis Panovio šviesuolis mirė Čikagoje 1981 m. gruodžio 7 d.
Parengė Justinas Kasparaitis
29 Oct 1904
Vincas
(Vincentas)
Kaunas
Keturnaujienoje, siuvėjas
Per vestuves gyveno Bliūkiškių kaime
Viktoras
Kaunas
Sintautuose prie kelio. Mirė anksčiausiai. Buvo pagalbinis prie ūkio
Gudaitis
1907
Ona
Dubickaitė
1904
Ona-
Marijona
Sidzikaitė
Jonas
Kaunas
Konstancija
Skaizgirytė
Antanas
Matusevičius
Domicelė
Bubilaitytė
Petras
Dubickas
Katarina
Juraitytė
D. 7 Dec 1981
Jonas
Kaunas
Bernardas
Sidzikauskas
Pranciška
Liaudinskaitė
1897
Antanina-
Pranciška
Sidzikauskaitė
Kucinas
Petras
Markuza
Created using GenoPro®
Click for details.