• General Notes

  Nuo Novos krantų iki Valenčiūnų ir Čikagos
  
  Mokytojui Antanui Jonui Kaunui atminti
  
  Mokytojas Antanas Jonas Kaunas gimė 1899 m. rugsėjo 24 d. Murinų kaime, Būblelių valsčiuje, Naumiesčio parapijoje ir apskrityje. Tėvai buvo ūkininkai, o mokytojo tėvas dar ėjo Murinų kaimo seniūno pareigas. Šeimoje augo penki vaikai – keturi broliai ir sesuo.
  
  Gyvendamas Čikagoje dažnai prisimindavo savo gimtinę prie vingiuotos Novos krantų. Ypač prasmingai savo išgyvenimus netekus tėviškės aprašo „Zanavykijoje“. Šioje knygoje yra ir mokytojo Antano Jono Kauno parašytas skyrius „Atsiminimai, liečią 1911–1922 metų švietimo būklę Zanavykijoje“. Mintimis nuklysta į savo vaikystę: „Kokia tu nepaprastai graži, mano vaikyste. Siekiu tave ranka pagauti ir švelniai priglausti prie savo širdies. Bėgu paskui tave, viską užmiršęs pasaulyje. Negirdžiu nė tėviškės svirties girgždesio, artojo juoko. Atsiduriu savo mintimis Panovio beržyne. Pasidžiaukime, berželi, vaikystės prisiminimais, kuriuos tik sapnuose galiu regėti. Kad nors kartą galėčiau pavaikščioti Panovio lankose. Aš dar sugrįšiu...“.
  
  Pirmoji mokytojo mokykla buvo pas mamą prie ratelio iš maldaknygės. Per dieną tekdavo išmokti pusę puslapio, žinoma, mintinai, o kitą dieną jau nieko vaikiškoje galvelėje nelikdavo. Kitais metais tėvai pasamdė daraktorių Jurgį Girdauską iš gretimo Jurgbūdžių kaimo. Tai jis išmokė būsimą šviesuolį lietuviškai skaityti ir rašyti. Kitą žiemą tėvai pasamdė naują daraktorių Antaną Kulikauską iš Užnemunių kaimo. Naujas mokytojas mokė lietuviškai ir rusiškai.
  
  Mokytojas prisimena ir Kryžiaunas dienas tėviškėje, kurias dabar baigia pamiršti bažnyčia ir žmonės: „Pieš Šeštines per tris dienas rytais visi Murinų kaimo žmonės rinkdavosi į kaimo kapinaites, melsdavosi už mirusius giedodami Visų šventųjų litaniją ir, be to, giedodami lankydavo kaimo kryžius. Tas dienas vadindavo Kryžiaunomis dienomis.
  
  Baigęs mamos mokyklą, pradėjo lankyti Žėglių pradžios mokyklą, įsikūrusią už dviejų kilometrų nuo tėviškės Žvirgždaičių kryptimi. Ją baigė 1914 m.
  
  Tuoj prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Sekmadienį su tėvais Jonukas nuvyko į artimiausią už penkių kilometrų esančią Sintautų bažnyčią. Kunigas, atlaikęs mišias, pasakė graudų pamokslą. Visa Sintautų bažnyčia balsu verkė ir meldėsi, prašė Dievą atitolinti tą baisią karo rykštę. Visur prasidėjo vokiečių tvarka, mokyklose buvo skiriami vokiečių kilmės mokytojai. Tokių mokyklų vengė katalikų vaikai. Vėl prasidėjo daraktorių gadynė. Dabar daraktoriumi tapo jau pats Antanas Jonas Kaunas. Jis mokė Murinų, Žėglių ir Pavasijų kaimų vaikus. Vaikai vėl mokėsi iš maldaknygių, rašomoji lenta buvo kluono durys. Laimei, 1917 m. pradėjo eiti laikraštis „Lietuvos aidas“, kuris mokytojui Kaunui atstojo vadovėlį.
  
  1918 m. mokytojas baigė pedagoginius kursus Kaune ir buvo paskirtas į Valenčiūnų pradžios mokyklą Gelgaudiškio valsčiuje. A. J. Kaunas prisiminė, kad Valenčiūnų mokykla buvo pastatyta po spaudos atgavimo 1910 m. Pirmas šios mokyklos mokytojas buvo Izokaitis, miręs 1914 m., kai jį mobilizavo į rusų armiją. Karo metais Valenčiūnuose buvo įsteigta vokiečių mokykla, kurią lankė vokiečių kilmės vaikai. Jų buvo apie penkiolika. Mokytojavo Ema Šejutė.
  
  Gavęs paskyrimą į Valenčiūnus, mokytojas Kaunas prisistatė tėvų komitetui ir Gelgaudiškio klebonui kun. Būčiui, kuris per sekmadienio mišių pamokslą paskelbė iš sakyklos, kad į Valenčiūnus atkeltas jaunas mokytojas katalikas. Pirmadienį susirinko 120 mokinių, dalis jų buvo vyresni už patį mokytoją (A. J. Kaunui buvo 19 metų). Tuo metu įsteigti keturi skyriai.
  
  1918 m. pabaigoje Gelgaudiškyje po pamaldų bažnyčioje įvyko pirmas viešas mitingas prieš vokiečių tvarką, buvo išrinktas penkių narių parapijos komitetas. Kalbas sakė kun. Mikelkevičius, karininkas Vasiliauskas, Jonas Tamulis. Kalbą apie mokyklų tvarkymą pasakė Valenčiūnų mokyklos mokytojas A. J. Kaunas.
  
  Savo atsiminimuose apie šį kraštą jis rašo, kad 1918 m. prieš pat Kalėdas Gelgaudiškyje po pamaldų turgavietėje įvyko mitingas, kuriame kalbėjo kun. Stasys Mikelkevičius, karininkas Vasiliauskas, viršaitis Šimoliūnas. Visi kalbėtojai ragino jaunus vyrus rašytis savanoriais į Lietuvos kariuomenę, o tuoj po Kalėdų didokas savanorių būrys su karininku Vasiliausku išvyko į Kauną.
  
  Gražias išleistuves mokytojas Kaunas suorganizavo ir Valenčiūnų mokykloje. Buvo pakviesti muzikantai, vyrai atnešė suolų ir klasę pavertė šokių sale. Vakare susirinko aplinkinių kaimų jaunimas, mokytojas pasakė prasmingą kalbą savanoriams, vakarinių kursų mokiniai padeklamavo eilėraščių, padainavo dainų, merginos savanorius papuošė gėlėmis. Atsisveikinimo vakarėlis vyko iki antros valandos nakties.
  
  Valenčiūnuose mokytojas Kaunas dirbo iki 1920 m. rudens, o rugsėjo 15 dieną buvo iškeltas į Vidgirių pradžios mokyklą Plokščių valsčiuje. Jis yra šios mokyklos įkūrėjas.
  
  1944 m. A. J. Kaunas pasitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno Čikagoje. Mokytojo gimtinės, kaip ir viso Murinų kaimo, jau nebėra. Atminimą saugo paminklas su įrašu: „Viešpatie, būk gailestingas Murinų kaimo atminimui. 1997-07-27“. Žymusis Panovio šviesuolis mirė Čikagoje 1981 m. gruodžio 7 d.
  
  Parengė Justinas Kasparaitis
  

Details of Antanas-Jonas' family with Ona-Marijona Sidzikaitė

Details of Antanas-Jonas' family with <Unknown>